Artėjant birželio 3-iajai, oficialiai Sąjūdžio įkūrimo datai, norisi priminti ir visuomenei, ir valstybės institucijoms apie Nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo reikšmę valstybei ir jos istorijai. Ar visi žinome, ar visi atsimename, kad bandymas nugriauti kultūros paveldo objektą – pastatą Tilto gatvėje, tapo paskutiniu lašu nuo 1944 m. kęsti sovietinę okupaciją Lietuvoje. Du Vilniaus inteligentai, rašytojas ir architektas, neliko abejingi pamatytam vaizdui Vilniaus senamiesčio širdyje: buldozerį, pradėjusį griauti namus dėl numatytos automobilių stovėjimo aikštelės. Savo knygoje „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ Virgilijus Čepaitis prisiminė Sąjūdžio ištakas:
„Namas Tilto gatvėje
Pirmąjį 1986 metų kovo šeštadienį, eidamas į Kaziuko turgų susitikau architektą Algimantą Nasvytį. Jis buvo susijaudinęs.
- Žinai, - paklausė, - kad jie griauna Dobužinskio namą?
- Kokį namą? – nesupratau.
- Na, tą namą Tilto gatvėje, kuris Dobužinskio paveiksle pavaizduotas. Dabar išeiginė, tai sustojo. Bet pirmadienį baigs. Suprojektuota mašinų stovėjimo aikštelė. Guga* buvo mus sukvietęs, bandysim protestuoti.
Tilto gatvėje iš tiesų , įsibridęs į plytų krūvą, riogsojo paliktas raudonas ekskavatorius, viena šimtmečius stovėjusio namo siena jau buvo nuversta, kiemas pilnas griuvenų. Prie griaunamo namo stoviniavo praeiviai.“
Neabejingų istorikų, dailininkų, architektų, žurnalistų dėka žinia plito ir pasiekė LKP CK ir Ministrų Tarybą. Jei skaitysite knygą, rasite V. Čepaičio pamąstymą, skatinantį pagalvoti apie dabartinį laiką, mūsų pilietiškumą, kartais bejėgiškumą ir dažnai nusivylimą, skatinamą nenusisekusio pasipriešinimo blogiui ir neteisybei: „Kodėl skiriu tiek daug vietos šiai istorijai? Praslinko vos keliolika metų nuo tos dienos, tačiau pradedame pamiršti, kokioje epochoje gyventa. Tada vien pats kultūros paminklo griovimo paviešinimas jau buvo revoliucija “. Šis 1986 metų įvykis tapo judėjimo, pavadinto sąjūdžiu, pradžia, išeities tašku ir pasklido visoje Lietuvoje. 1988 m. birželio 3 dieną Vilniuje, Mokslų Akademijos salėje, išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė.
Tilto gatvės namai išliko, ir 2011 m. lapkritį skvere šalia Arkikatedros, priešais Tilto gatvę, buvo atidengtas paminklas rusų ir lietuvių dailininkui, scenografui, grafikui ir tapytojui Mstislavui Dobužinskiui. Paminklą inicijavo visuomeninė organizacija „Mūsų dialogas“ ir Vilniaus rusų bendruomenė, o ši vieta skulptūrai parinkta dėl to, kad sovietų valdžia 1986-aisiais ketino nugriauti, o dailininko darbas paskatino valdžią išsaugoti, kaip kultūros vertybę M. Dobužinskio nutapytus Tilto gatvės pastatus. Skulptūros autorius Kęstutis Musteikis, architektas Algirdas Umbrasas.
Dabar Vilniuje galėtume pastatyti ir daugiau paminklų-fotoaparato objektyvų, priklausiusių Janui Bulhakui, Juozapui Čechavičiui ir kitiems fotografams, užfiksavusiems nuostabiąsias Vilniaus vietas. Vieni objektyvai žiūrėtų į puikiai sutvarkytus, atstatytus, restauruotus objektus, kiti – į buvusius ir galėjusius tapti tokiais, bet sudarkytus ar išnykusius dėl įvairių nepatogių kitiems priežasčių.
Mielieji vilniečiai, prisimindami Sąjūdžio pradžios istoriją, būkime visuomeniški, pilietiški, mylėkime savąjį Vilnių ir nebijokime išsaugoti visus dar likusius kultūros paveldo objektus, atkurti jų interjerus, išryškinti puikias miesto panoramas.
Dalia Kazlauskienė
P.S. Siūlau skaityti restauratorės Gražinos Drėmaitės pasisakymą bernardinai.lt: https://www.bernardinai.lt/restauratore-g-dremaite-pasiziurekite-kas-pastatyta-prie-bernardinu-kapiniu-namas-prie-namo-architektura-klaiki/?fbclid=IwAR0IZGXwTV arba Astos Junevičienės įrašą FB : https://www.facebook.com/asta.dirmaite
Šioje svetainėje išreikšta nuomonė yra autorių nuomonė ir ji nebūtinai atitinka Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos poziciją. Už išsakytas mintis atsako autorius.