Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga buvo įkurta 1990-ųjų rudenį. Steigiamajame suvažiavime Palangoje, dalyvaujant 68 įvairių specialybių restauratoriams, buvo priimti įstatai ir Restauratoriaus etikos kodeksas; pirmąja pirmininke buvo išrinkta grafikos restauratorė Gražina Drėmaitė. Ji vadovavo sąjungai iki 1996 metų, kuomet ją pakeitė restauravimo technologė Elvyra Veronika Telksnienė. 2000 m. Sąjungos pirmininku buvo išrinktas dr. Jonas Rimantas Glemža, o 2003 m. jam tapus Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininku, jį pakeitė jo pavaduotoja Alina Samukienė. Nuo 2004 m. balandžio Sąjungai vadovauja architektė Aurelija Matuizienė. 2008 m. lapkričio mėn. vadovavimą perėmė Rimantas Gučas. Nuo 2012 lapkričio iki 2019 m. balandžio Sąjungai vadovavo Arūnas Boruta.
Restauratorių sąjunga ne tik jungia bendram darbui įvairių specialybių restauratorius ir kitus paminklotvarkos ir paveldosaugos darbuotojus, bet ir aktyviai dalyvauja sprendžiant įvairias su kultūros vertybių išsaugojimu ir disponavimu susijusias problemas, supažindina visuomenę su Lietuvos kultūros paminklais bei jų apsauga.
Jau 1993 m. Restauratorių sąjunga aktyviai dalyvavo sprendžiant kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių kvalifikacijos kėlimo ir kontrolės problemas: inicijavo Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos prie Lietuvos kultūros ministerijos sudarymą, rengė atestacijos bendruosius nuostatus ir specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus. Besirūpindama kultūros ir istorijos paminklų išsaugojimu, 2000–2003 m. parengė ir vykdė „Vytautijados“ programą, kurios metu buvo atlikta paminklų stebėsena, tyrimai ir pateiktos rekomendacijos, bendradarbiavo su UNESCO ir ICOMOS organizacijomis, kūrė bendrus projektus, užmezgė ryšius ir bendradarbiavo su užsienio šalių giminingomis organizacijomis, o su Lenkijos restauratorių sąjunga 2002 m. Krokuvoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Vykdydama švietėjišką veiklą, 1997 m. dalyvavo UNESCO programoje CARAVAN, skirta besimokančiam jaunimui, kurios metu surengė visą eilę pažintinių renginių Vilniaus ir Kauno moksleiviams ir studentams, krašto apsaugos jaunimui, visuomenei.
Sąjungoje yra sudarytos ekspertų tarybos, dalyvaujančios svarbių kultūros paminklų išsaugojimo klausimų svarstyme ir teikiančios rekomendacijas; atskira ekspertų komisija buvo sudaryta dalyvauti Vilniaus valdovų rūmų atstatymo programoje. 2002-2003m. buvo sudaryta RS Valdovų rūmams skirta Konsultacinė ekspertų komisija.
Nuo 2002 m. kasmet rengiamas Geriausių restauruotų darbų konkursas, RS valdybos 2002.11.04. posėdyje, patvirtinus „Restauratorių geriausių darbų konkurso“ nuostatus, jie buvo paskelbti viešoje RS „Informacijoje“ (2002.11.14. Nr. 10), kuriame gali dalyvauti visi šalies restauratoriai. Geriausi darbai apdovanojami Sąjungos diplomais.
RS valdyba 2000-2003 m. leido „Informacijas“ (lapelius su Nr.) jų buvo išleista virš 10-ties.RS valdyba 2000-2003 m. leido „Informacijas“ (lapelius su Nr.) jų buvo išleista virš 10-ties.Tačiau Sąjunga, nors ir būdama savarankiška profesinė, mokslinė ir kūrybinė organizacija, tėra visuomeninė organizacija ir neturi juridinių galių išspręsti daugelio su kultūros paveldo išsaugojimu susijusių problemų, tokių kaip tikslingas ir teisingas kultūros paminklų pritaikymas, paminklų restauravimo kontrolės mechanizmas, paveldosaugos sistemos reforma, kuri šiuo metu vyksta labiau griovimo, nei kūrimo linkme ir galiausiai pačios Sąjungos statuso neapibrėžtumas: restauratoriai, būdami meno kūrėjų darbų puoselėtojai ir saugotojai, nuo kurių tiesiogiai priklauso kultūros vertybių ir meno kūrinių išlikimas, nėra prilyginami meno kūrėjams, o Sąjunga nepripažįstama kaip meno kūrėjų asociacija. Dėl RS įrašymo į Meno kūrėjų organizacijų registrą 2000.02.10. buvo raštu (RS pirmininkė E. Telksnienė) kreiptasi į Kultūros ministrą ir LR Meno kūrėjų organizacijų tarybą dėl moralinės paramos įtraukiant RS į Meno kūrėjų organizacijų registrą, bet be atsako. 2002 m. J. Glemža ir J. Pilypavičius susitiko su Meno kūrėjų tarybos pirmininku V. Martinkumi, bet nesulaukta pritarimo.
Restauratoriai savo suvažiavimuose, konferencijose ne tik džiaugiasi pasiekimais, pasidalina profesiniu patyrimu, bet ir aptaria opias paveldotvarkos, paveldosaugos problemas dėl kurių kreipiasi ir į Valstybės valdžios atstovus. LNK ir Lietuvos RS „Atviru laišku“, 1997.10.10, kuris buvo paskelbtas „Lietuvos Ryto“ dienraštyje (skelbimas užs. 2935), nuo ICOMOS ir RS konferencijos “Kultūros paveldo autentiškumas: samprata ir išsaugojimo būdai“ dalyvių - LR Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei - „kad atatinkamos valdžios institucijos imtųsi skubių priemonių Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimą žlugdančioms priežastims pašalinti“, ir visuomenę ragindami labiau įsigilinti, radikaliau spręsti šias tiek Sąjungai, tiek ir visai mūsų tautai svarbias pamiklotvarkos ir paveldosaugos problemas, kad kultūros ir istorijos paminklai būtų tinkamai saugomi ir puoselėjami, atkuriami, o ne griaunami ir kad restauratoriai užimtų jiems prideramą garbingą vietą šiame procese.
Informacijos papildymą parengė - Jonas Glemža (2019.03.07).