XIX a. Čechavičiaus nuotr.

Dalia Kazlauskienė

DAR KARTĄ APIE KULTŪROS PAVELDĄ

Savo mintis apie nekilnojamojo kultūros paveldo būklę pateiksiu, vadovaudamasi darbo šioje srityje patirtimi.

Lietuvoje daug kalbama apie kultūros paveldą: rengiami vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Kultūros paveldo departamentas dalinai finansuoja tyrimų ir restauravimo darbus valstybės saugomuose paminkluose, leidybą, edukacinius renginius. Kultūros paveldo centras nenuilstamai registruoja naujus paveldo objektus, tikslina jų esamas vertingąsias savybes. Kuriasi bendruomenės, buriasi į visuomenines organizacijas paveldo gerbėjai ir naujų statybų kaimynai. Nepaisant didžiuliu greičiu vykdomų darbų, arba kaip tik dėl to greičio, kasmet iškyla problemos. Paskutiniuosius kelis metus kalbų ir spaudos kūrinių apie statybas prie Misionierių bažnyčios ir vienuolyno bei prie šventų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios – kalnas.

Siūlau pažiūrėti į darbų eigą mažesnio mastelio objektuose, dėl kurių nekilo ir gal nekils aistros. Pavyzdys – Vilniaus evangelikų - reformatų buvusio sinodo pastatas Pylimo g. 7, Vilniuje. Pastatas įregistruotas į Registrą 2003-03-17, jo statusas – valstybės saugomas. Kur ta valstybė? Pastatas nyko apie 16 metų. Ar valstybė saugo dabar, kai nuniokotame vandalų ir gaisro pastate projektuojami 16 butų? Tiesa, naujas savininkas likviduoja avarinę būklę, projektuotojai užsako papildyti architektės Vilnės Kneižienės ir polichromijos tyrėjo Stasio Latono 1997 m. atliktus architektūrinius ir polichrominius tyrimus. Polichrominiai tyrimai dalinai sunaikinti – lubos išdegė, sijos įgriuvusios, tad belieka patikslinti, kiek polichromuotų plotų yra išlikę. Architektūros tyrimai pildosi naujais duomenimis:  atrasta buvusio židinio vieta su jo fragmentais, atidengtos krosnių pakuros – šildymo sistemos, būdingos XIX a. rūmų pastatuose pavyzdys, išlikusi virenės (XVIII a. virtuvė) patalpa, kurios skliauto centre – buvusio dūmtraukio ertmė. Ypatinga reikšmė tenka buvusiai kapinių koplyčiai, pastatytai  XVII a., o XIX a. įkorporuotai į vientisą stačiakampio plano pastatą, apjungus XVI ir XVII amžiais statytus atskirus pastatus. 

Rekonstrukcijos eiga. Koplyčios fasadas

Rekonstrukcijos eiga. Koplyčios fasadas

Užsakymas suprojektuoti 16 butų buvusiame sinodo pastate  architektams pateiktas neįsigilinus į pastato struktūrą, į jo vertingąsias savybes. Projektuotojai parengė projektinius pasiūlymus ir tada užsakė atlikti papildomus tyrimus tik lokaliose vietose, kur  jiems atrodė neaišku, ar galima kirsti naujas angas durims. 

Analogiška situacija buvo Visų Šventųjų g. 7/ Pylimo g. 54 – buvusiuose Pšezdeckių rūmuose, kai projektiniai pasiūlymai buvo parengti iki architektūros ir polichromijos tyrimų užbaigimo. 

Mano, architektūros tyrėjos nuomone, yra neteisingas darbų eiliškumas, ypač kalbant apie registrinius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus. Siūlau išnagrinėti ir svarstyti šį klausimą aukščiausiuoju lygiu. 

Siūlau išgirsti ir įsiklausyti į architekto Audrio Karaliaus pasisakymą apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektų pardavimą: „parduoti reikia su scenarijumi ir ne tam, kas daugiausia moka, o tam, kas įsipareigoja išsaugoti  objektą su visomis vertingosiomis savybėmis“. 

Architektė-tyrėja Dalia Kazlauskienė, atestuota NKP apsaugos specialistė

 2019 m.  rašytas raštas