Rimantas GUČAS

VĮ Lietuvos paminklai 2020 metų kovo 30 dieną, t.y. pastarąjį pirmadienį paskelbė viešuosius pirkimus Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vargonų restauravimo, konservavimo darbams. Pasiūlymus reikia pateikti iki balandžio 7 dienos. Taigi, susipažinimui su objektu, su restauravimo programa, pasiūlymo parengimui duota savaitė. Kai turėtume sėdėti „namų arešte“! Peršasi išvada, kad „konkurso“ nugalėtojas buvo žinomas iš anksto ir teliko jį patvirtinti greituoju būdu. 

Keli žodžiai apie vargonus.

Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia pastatyta 1893 m. kaip stačiatikių soboras. Pirmojo pasaulinio karo metu joje vyko evangelikų liuteronų pamaldos vokiečių kariams. Katalikai pastatą perėmė 1919 m. Nepriklausomybės laikais tai buvo viena svarbiausių kuomet Kauno - laikinosios Lietuvos sostinės – bažnyčių. Tačiau vargonai buvo pastatyti tik 1939 m., pačiose Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.

Vargonus pastatė tuo metu viena garsiausių ir visame pasaulyje vertinta E.F.Walckerio (Vokietija) firma. Įsikūrusi Liudvigsburge 1820 metais, ši firma išgarsėjo puikia kokybe, konstrukcijos naujovėmis, plačiais užmojais. Jau veiklos pradžioje E.F.Walckeris ėmėsi statyti ir didelius vargonus, o pastatytieji Rygos katedroje 1885 m. buvo tuomet didžiausi pasaulyje. Lietuvoje žinomi ketveri E.F.Walckerio vargonai – Rokiškyje (1885, Op.442, 24 registrai), Žemojoje Panemunėje (1902, Op.1024, 6 registrai), Kazitiškyje (1922, Op.1632, 10 registrų) ir Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje (1939, Op.2674, 35 (39) registrai). Pastariejie vargonai yra reikšmingiausias tarpukario nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais pastatytas ir būdingas to laikotarpio vargonų statybos meno pavyzdys. Tuo metu tai buvo modernus instrumentas. Jis atspindėjo to meto skonį ir siekius. Vargonai nekilnojamųjų kultūros vertybių registre įrašyti kaip Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios(u.k. 20904) „vertingoji savybė“, bažnyčios įrangos dalis: įranga - „E. F. Walcker & Cie“ firmos vargonai įrengti 1939 m., restauruoti 2006-2009 m.; būklė gera. Ir viskas...

Įgulos bažnyčios vargonai turi visus vadinamųjų simfoninių vargonų  bruožus, sodrų ir spalvingą romantinį skambesį. Tarpukario laikais ryškiausi vargonų kūriniai bei žymiausi vargonų virtuozai buvo Prancūzijoje. Tarp jų bene žymiausias - Marcel Dupres. Pas jį Paryžiuje yra studijavę ir žinomiausieji to meto lietuvių vargonininkai. Gal todėl Įgulos bažnyčios vargonuose jaučiama prancūzų vargonų stiliaus įtaka. 

Tuo pat metu Vokietijoje gimė „Vargonų sąjūdis“ („Orgelbewegung“), siekęs atgaivinti senųjų, ypač baroko vargonų tradicijas. Šis sąjūdis taip pat glaudžiai susijęs su Walckerio įmonės vardu. Kauno vargonuose yra ir šios krypties elementų (barokui būdingų registrų). Taigi, menine prasme Kauno vargonai yra vertingas, turintis savita „aromatą“, plačių galimybių instrumentas, kurio privalumus paryškina ir gera akustika. 

Techninė šių vargonų pusė yra mums nemažiau įdomi ir vertinga. Traktūra yra, kaip įprasta tais laikais, elektropneumatinė. Lietuvoje tokia tuomet buvo, o ir liko vienintelė. Vien todėl šie vargonai mūsuose yra unikalūs. Vien pažvelgus į vidų, ypač griežyklos įrangą, tiesiog žavi tas rūpestingumas, kokybė, taip pat ir medžiagos, iš ko viskas padaryta. Puiki mediena, tekinti žalvario varžteliai – mūsų laikais, kai prikišama plastikų ir visokių klipsiukų, yra į ką pažiūrėti.  

Europoje pokario metais įsigalėjus „grynakraujam“ Orgelbewegung’ui, jo proteguojamai mechaninei traktūrai ir aštriam neobarokiniam skambesiui, į tokius vargonus, kaip Įgulos bažnyčioje, žiūrėta atsainiai ir net paniekinamai. Europoje daugelis jų buvo išmesta, perstatyta ar kitaip pražudyta. Tačiau pastarąjį dešimtmetį susiprasta, kad toji epocha, tasai vargonų stilius taip pat turi savo vertę, kuri tik auga. Mes galim tik džiaugtis , kad Kauno Įgulos bažnyčioje yra išlikę visiškai nepakeisti, neperstatyti, nesudarkyti 1939 metų E. F. Walckerio vargonai. Mūsų dienų akimis žiūrint, tai yra vertingas meno kūrinys, taipogi ir technikos paminklas, turintis neabejotiną išliekamąją vartę.

Mums jis yra dvigubai brangus, nes nukelia mus į tarpukario nepriklausomybės laikus, perteikia to meto muzikinio gyvenimo pažiūras ir atmosferą. Per trumpą laikotarpį iki sovietinės okupacijos 1940, taip pat ir per karą, vokiečių laikais šiais vargonais bažnyčios rektoriaus, žinomo tautosakininko kan. Adolfo Sabaliausko iniciatyva šioje bažnyčioje buvo rengiami vargonų koncertai. Čia yra koncertavę iškiliausi to meto vargonininkai – J. Žukas (1907-2004),  Z. Nomeika (1911-1976), K. Kaveckas (1905-1996), Z.Aleksandravičius (1911-1965). Pirmieji du 1944 pasitraukė į Vakarus, kur tęsė savo veiklą. Antrieji du liko Lietuvoje ir sovietų okupacinis režimas bematant apkarpė jiems, kaip vargonininkams, sparnus. 

1962 m., užėjus chruščiovinei ateistinei psichozei, bažnyčia buvo uždaryta. Kadangi netrukus buvo perduota Čiurlionio muziejui, vargonai išliko nenukentėję. 1965 m. joje įrengta Vitražo ir skulptūros galerija, bažnyčios erdvė buvo pristatyta stendų ir pertvarų, gerokai sugadinusių akustiką. Tuo laikotarpiu reguliariai vyko vargonų muzikos koncertai. Čia yra koncertavę ne tik visi geriausi to meto lietuvių vargonininkai – B.Vasiliauskas, L.Digrys, G.Lukšaitė, N.Trinkūnaitė, V.Prekerytė, M.Rauchaitė, G.Kviklys ir k.t., bet ir daugelis žinomų atlikėjų iš įvairių šalių, tokių, kaip G. Bovet, J. Guillou, H. Lepnurmas, R. Uusvälis, O. Cintinis, S. Dižuras, O. Jančenko.

Sovietmečiu vargonus remontavo tuometinio Respublikinio kultūros paminklų restauravimo tresto vargonų dirbtuvė. Vargonai buvo išvalyti, atkurti pokario metais dingę vamzdžiai, perklijuotos pavienės suplyšusios odinės diafragmos, padaryta dar vienas kitas būtinas darbas. Tačiau jokių „patobulinimų“ nepadaryta. Tiesa, vargonininkams pageidaujant, buvo pakeista pedalinė klaviatūra, tačiau originalioji taip pat buvo išsaugota. 

1991 m. pastatas grąžintas Bažnyčiai. 2007 m. Kauno valstybinio choro vadovo prof. Petro Bingelio iniciatyva vargonai buvo restauruoti. Darbą atliko Latvijos vargonų dirbtuvė “Ugāles ērģeļbūves darbnīca”, vadovaujama prityrusio meistro Janio Kalninio. Šioje dirbtuvėje yra restauruota, o ir padaryta naujų vargonų, kurie stovi Latvijos, Švedijos, Lietuvos, Italijos ir k.t. bažnyčiose. Dirbtuvė yra sukaupusi nemažą patirtį ir restauruojant pneumatinius bei elektropneumatinius vargonus. Kaune vargonai buvo iš pagrindų išvalyti, atlikti įprastiniai darbai su vamzdžiais, atnaujintos visos odinės membranos, perklijuotos dumplės, kiek perdirbta elektrinė dalis – pervynioti visi magnetai, jiems sudėti papildomi saugikliai ir daug kitų mažai matomų darbų, būtinų patikimam ir saugiam visos elektros sistemos veikimui. Galiausiai vargonai iš pagrindų suintonuoti ir suderinti. Parengti restauravimo programą ir prižiūrėti darbus Kauno savivaldybė pavedė man. 

Tai, kad šiais vargonais dabar rūpinamasi, kad norima atlikti konservavimo darbus, reikia džiaugtis. Tik nerimą kelia nežinia, kas tai darys. Kiek žinau, šiuo metu Lietuvoje nėra meistro, turinčio pakankamos darbo su tokiais vargonai patirties. O darbas patirties reikalauja. Įdomu, kas čia tas „Lietuvos paminklų“ protežė.