Rimantas GUČAS
Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės bažnyčioje stovi bene seniausi Kaišiadorių savivaldybės vargonai.
Bažnyčios pastatas senas, statytas 1626 m. unitų. Apie vargonus joje žinių neturime, jų galėjo ir visai nebūti, nors štai XVIII a. ir unitai savo maldos namuose vargonus pasistatydavo. Neturime žinių apie vargonus ir 1764 m. Kruonio kapinėse pastatytoje katalikų bažnyčioje. Ši po 1863 m. sukilimo buvo uždaryta ir nugriauta. 1907 m. buvusi pastatyta medinė bažnyčia, kuri tačiau 1919 m. buvo nugriauta, nes katalikai perėmė mūrinę unitų bažnyčią. Atrodo, kad naujų vargonų tuomet pasistatyti nespėta.
Dabartiniai vargonai greičiausiai yra atkelti iš kitur, turi sudėtingą ir vargingą istoriją, nekartą buvo perstatyti. Klaviatūros rėmo antroje pusėje yra užrašas, kad 1897 m. tuos vargonus, buvusius gerokai sudarkytus, taisė, naujas dumples ir 60 vamzdžių padirbo vargonų meistras iš Giedraičių Mykolas Daugėlavičius. Kur tai vyko, kur tie vargonai anuomet stovėjo, žinios nėra.
Kruonio bažnyčioje jie atsirado Lietuvai labai sunkiu metu. Ant vienų vargonų nugaros durelių vidinės sienos yra pieštuku įrašytas atspindintis tuometinę situaciją užrašas:
Šie vargonai statyti 1941 vasario kovo mėn. Sunkiausiais Lietuvos nepriklausomybės netekimo metais. Duosnių parapijiečių dėka. Priespauda gundė parapijiečiuose religinį atgimimą ir todėl nežiūrint priespaudos ir vargo buvo suaukota gerų parapijiečių apie 2000 rub. vargonams. Vargonai kainavo apie 4500 rub. Juos sudėjo iš senų vargonų meistras Romanas Truščinskas iš Vilniaus. Kruonio klebonas tuo laiku buvo kun.Alf.Šatas. Griežkite per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos. OAMDG. 1941.III.15.
Šis užrašas, pirmą kartą jį pamačius dar giliame sovietmetyje, net sugraudino. 1941 m. Lietuva rusų okupuota, suėmimai, deportacijos...
Romanas Truščinskas buvo žinomo Vilniaus ir Lenkijos vargonų meistro Vaclovo Biernackio sūnėnas. Pats Biernackis tuoj po Pirmojo pasaulinio karo įsikūrė į Varšuvoje, o dirbtuvę Vilniuje perdavė sūnėnui. Nuo XX a. pradžios Vilniuje buvusi ir produktyviai dirbusi Biernackio dirbtuvė, tuo metu, 1941-siais matyti jau buvo nacionalizuota. Kruonyje Truščinskas dirbo greičiausiai su baime, neturėdamas nei reikiamų medžiagų, gal net ir įrankių.
Sprendžiant iš atlikto darbo, tai buvęs kvalifikuotas, nors gal ir nelabai neaukšto lygio meistras. Antra vertus, ypatingos sąlygos, kuriose buvo dirbama, pateisina ir kai kuriuos pernelyg primityvius sprendimus, ir skubotumą.
Vargonuose yra senų vertingų dalių, turinčių išliekamąją vertę. Dalis vamzdyno, oro skirstymo dėžė, traktūra, manualas, dalis spintos yra dirbti XVIII a. pabaigoje arba XIX a. pradžioje.
Dumplės greičiausiai darytos 1897 m. ir yra gerai padarytos. Visos šios dalys yra geros, vertingos ir saugotinos. Apskritai, visa vargonų sandara, nepaisant sudarkytos spintos ir sugadinto, beveidžio fasado, atitinka senąsias ikiromantines (iki XIXa. vidurio) Lietuvos vargonų statybos tradicijas. Fasadas provizorinis, tarsi laikinas.
Prieš keliolika metų Kaišiadorių savivaldybė ir rūpestingas klebonas kun. Robertas susirūpino vargonus sutvarkyti, net užsakė man parengti restauravimo programą. Kaip visada, dar trūko lėšų, jų išsirūpinti būtų buvę lengviau, jeigu vargonai būtų buvę įtraukti į paveldo registrą. Taip tada ir baigėsi.
2012 m. Kruonio vargonai buvo įtraukti į registrą. Neseniai išgirdau, kad jau tuomet, taip pačiais metais jie pradėti restauruoti. Parengtosios restauravimo programos neprireikė. Pravažiuodamas užsukau pažiūrėti. Taip, vargonai sutvarkyti, veikia, į vidų pažvelgti nepavyko, bet iš išorės...
Nuotraukose
1. varganasis senasis 1941 metų Truščinsko prospektas,
2. originalioji, senoji griežykla su klaviatūra, ant kurios rėmo buvo pasirašęs Giedraičių meistras Daugėlavičius,
3. griežykla, 2012-2013 m. „atrestauruota“, tinkanti šiems vargonams kaip šuniui balnas. O juk jie yra saugomų kultūros vertybių registre (unikalus kodas 36672).
Gaila. O buvo proga restauruoti profesionaliai, kaip dera 200 metų senumo instrumentą. Tokių restauravimo darbų vadovas – Dr. Girėnas Povilionis. https://www.vargonai.com/vpc/vadovas-dr-girenas-povilionis/